 |
DŪKŠTOS PAŽINTINIS PĖSČIŲJŲ TAKAS 
Atstumas nuo Vilniaus ~25 km
Tako ilgis ~ 5,00 km
Take užtruksite ~ 3 val.
Kviečiame Jus pasivaikščioti Dūkštos upelio pakrantėse įrengtu pažintiniu pėsčiųjų taku Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Iš Vilniaus čia galite atvažiuoti pro Sudervę ir Dūkštas keliaudami link Kernavės, iš Vievio ar Trakų sukdami Maišiagalos-Dūkštų kryptimi.
Tako rengėjų tikslas - parodyti lankytojams natūralius gamtinius ir kultūrinius lobius, slypinčius visai šalia mūsų sostinės. Maršruto pradžia visiškai šalia jau spėjusių išpopuliarėti Dūkštų ąžuolyno pažintinių takų. Šis takas skirtas tiems, kurie gali ir nori vaikščioti miško ir pievų takeliais, trokšta pažinti ir grožėtis tik natūralia gamta. Todėl take įrengta tik minimali rekreacinė įranga – suoliukai, laiptai ir informaciniai stendai.
Mes pasitikime savo lankytojais ir manome, kad Jūs gerbiate gamtą, miško gyventojų ramybę ir tako rengėjų darbą. Tikimės, kad Jūs savo elgesiu nenuvilsite mūsų.
Norint įveikti visą žiedinį maršrutą, teks du kartus kirti Dūkštą. Įspėjame, kad keliauti nebus lengva, nes pažintiniame take yra daug stačių šlaitų, kuriuos norint įveikti, reikia apsiauti patogią avalynę ir nebijoti nuovargio. Ypač saugokite savo vaikus, kad jie beskubėdami nenusiristų nuo stačių šlaitų!!!
Tačiau jeigu Jums trūksta laiko ar jėgų, siūlome pasirinkti trumpesnę (2,1 km) ilgio atkarpą iki Karmazinų piliakalnio, nuo kurio galima grįžti automobiliu arba atgal tuo pačiu maršrutu iki Signatarų ąžuolyno. Anksti pavasarį taip pat galėsite eiti tik šia tako atkarpa palei Dūkštą, nes ištvinusią upelę perbristi bus neįmanoma. Nuėjus iki Karmazinų slėnio, priešais piliakalnį esančiame Ąžuolų kalne yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir atokvėpio vieta.
Taku keliaukite drąsiai – tikrai nepasiklysite, nes visu maršrutu Jus lydės krypties rodyklės ir nuorodos, link kurio objekto Jūs artėjate. Iš viso Jūsų laukia pažintis su 3 piliakalniais (Bradeliškių, Karmazinų, Buivydų), įspūdingomis Dūkštų ir Karmazinų atodangomis, didžiuliais rieduliais upelėje, senais ąžuolais. Be to, Jūsų laukia vikrumo išbandymas pereinant brastas ir kopiant į stačius Dūkštos pakrančių kalvų šlaitus.
Prie kiekvieno lankytino objekto Jūs rasite informacinius stendus, kuriuos paskaitę galėsite gauti daugiau žinių apie šią vietovę.
Dukstos pazintinio pesciuju tako schema
1. SIGNATARŲ ĄŽUOLYNAS.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės akto Signatarų ąžuolynas pasodintas 1994 metais Nepriklausomybės aktui atminti. Talkoje dalyvavo daugiau kaip pusė Seimo narių. Tuomet buvo pasodintas 141 ąžuoliukas. 2003 metais Vilniaus miškų urėdijos miškininkai vietoj dalies sunykusių ąžuoliukų pasodino naujus medelius. | | Plačiau | | | | | 2. DŪKŠTŲ ATODANGA.
Upės vandens srautui vingyje ties buvusia užtvanka išgraužus šlaito apačią, dalis šlaito dengusių nuogulų nuslinko į upę – atsidengė šlaitą sudarančių nuogulų sluoksniai – susiformavo atodanga. Dūkštų atodangos aukštis: 14 – 15 m, ilgis palei upės vagą: 20 m. | | Plačiau | | | | | 3. BRADELIŠKIŲ VANDENS MALŪNAS.
Bradeliškių vandens malūnas pastatytas XX amžiaus pradžioje. Tai buvo gražus dviaukštis pastatas su rūsiu. Siauresnėje namo dalyje gyveno malūnininkas, kita dalis buvo skirta gamybai su krumpliaračių sistema rūsyje (šiuo metu įrenginiai, deja, jau sunaikinti). Sovietmečiu čia veikė poilsio bazė. Šiandien, deja, šis pastatas apverktinos būklės... | | Plačiau | | | | | 4. DIDYSIS DŪKŠTOS AKMUO (arba vieno akmens istorija).
“...Kietas kaip akmuo, akmenširdis, stovi kaip suakmenėjęs... Atrodytų, kad nieko nėra kietesnio už akmenį...Buvo jis mėtytas ir vėtytas, ugnį ir vandenį perėjo kol čia atkeliavo.” Taip mokslininkai prie Dūkštos akmens įrengtame stende pabandė paaiškinti kur šis akmuo gimė ir kaip jis čia atkeliavo. | | Plačiau | | | | | 5. KARMAZINŲ ATODANGA.
Netoli Karmazinų piliakalnio, Dūkšta pasuka į pietus, neįveikusi stataus 55 m aukščio klonio šlaito. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius. Karmazinų atodangos aukštis: 35 – 36 m, ilgis palei upės vagą: 40 m. 2005 metais paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. | | Plačiau | | | | | 6. KARMAZINŲ PILIAKALNIS.
Tai nedidelis piliakalnis, todėl manoma, kad jis nebuvo nuolat apgyvendintas, o naudotas kaip slėptuvė gelbėtis nuo užpuolusių priešų. Archeologų manymu, Karmazinų piliakalnis nuo VI a. prarado gynybinę funkciją ir tapo šventviete – alkakalniu, kuriame vykdavo apeigos dievų garbei. | | Plačiau | | | | | 7. ŠVENTASIS DAUBŲ ĄŽUOLAS.
Šis ąžuolas, augantis kairiajame Dūkštos krante - slėnio miškų puošmena. Tai pats storiausias šių apylinkių ąžuolas (kamieno skersmuo 1,57 m, kamieno apimtis - 4,95 m). Ąžuolo amžius apie 300 metų. Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu paskelbtas 2005 metais. | | Plačiau | | | | | 8. BUIVYDŲ PILIAKALNIS.
Šis piliakalnis nuo I tūkstantmečio pabaigos iki XIV amžiaus, kartu su netoliese esančiu Bradeliškių piliakalniu, priskiriamas bendrai gynybinei sistemai. Piliakalnis iki šiol netyrinėtas. Buivydų piliakalnį iš trijų pusių supa Dūkštos slėnio daubos, apaugusios šimtamečiais ąžuolais, o nuo gretimų aukštumų jį skiria du grioviai ir pylimai. Į pietus nuo piliakalnio yra išlikusios senovės gyvenvietės liekanos. | | Plačiau | | | | | 9. BRADELIŠKIŲ PILIAKALNIS.
Bradeliškių piliakalnis įrengtas natūralioje Dūkštos krantų kalvoje, papildomai ją įtvirtinant. Tai geriausiai ištirtas Neries regioninio parko piliakalnis. Archeologų duomenimis, piliakalnis buvo apgyvendintas jau prieš 2,5 tūkst. metų ir naudotas iki XIV amžiaus. Iš 7 Neries regioninio parko teritorijoje esančių piliakalnių, šis buvo apgyvendintas ilgiausiai. Bradeliškių piliakalnis, kartu su šalia esančiu kartu su Buivydų piliakalniu, sudarė dalį Kernavės ir Vilniaus gynybinės sistemos. | | Plačiau | | | | | ĄŽUOLŲ KALNAS.
Nuo Ąžuolų kalne 2006 metais Vilniaus miškų urėdijos pastatyto apžvalgos bokšto atsiveria Neries ir Dūkštos santakos slėnis. Matyti ir didžiosios Velniakampio kilpos dalis, kurią čia daro Neris, atitekėdama nuo Vilniaus ir išsiveržusi iš tarpukalnių aukštumų. Šis išraiškingas Neries slėnio kraštovaizdis pradėjo formuotis maždaug prieš 15 tūkstančių metų, palaipsniui traukiantis paskutiniajam ledynui. | | Plačiau | | | | | ŠALTINIS
Didžioji dalis iš Dūkštos šlaitų ištekančių mažyčių upeliukų iki vasaros išdžiūsta, o štai šis šaltinis aktyvus ištisus metus. Neries slėnį supančiose aukštumose į žemės gelmes prasifiltruojantis kritulių vanduo nuolat papildo nutekėjusio vandens klodus. Dalis tokio filtruoto kritulių vandens nepasiekia giliųjų požeminių vandens gyslų ir išsiveržia gruntinio vandens šaltiniais upių slėnių šlaituose. Toks yra ir šis šaltinis. | | Plačiau | | | | |
|
 |
TURISTINIAI MARŠRUTAI 
