ŠVENTASIS DAUBŲ ĄŽUOLAS

  
   Šventasis Daubų ąžuolas auga kairiajame Dūkštos krante, apie 400 metrų iki santakos su Nerimi (šis ąžuolas yra vienas iš Dūkštos pažintinio tako objektų).  Tai pats storiausias šių apylinkių ąžuolas (kamieno skersmuo 1,57 m, kamieno apimtis - 4,95 m). Ąžuolo amžius apie 300 metų.
    Ąžuolas auga vietovėje, vadinamoje Daubomis, esančioje Dūkštos slėnyje tarp Buivydų ir Karmazinų piliakalnių. Archeologų manymu, Karmazinų piliakalnis nuo VI a. galėjo būti naudojamas kaip šventvietė – alkakalnis. Apie šį alkakalnį ir Daubų vietovę bei Buivydų piliakalnį yra pasakojama daug padavimų, kuriuose minima čia buvusi šventykla, pagonių maldos vieta.
    Iš senųjų metraščių užuominų galima spėti, kad šiose vietovėse senovėje būta didžiulės ąžuolų girios, kuri tęsėsi nuo Kauno pusės iki Maišiagalos ir Vilniaus. Matyt šioje didelėje ąžuolų girioje buvo nemaža šventviečių: minima šventa Pajautos giria prie Žąslių, Kukovaičio giria prie Šventosios, Alkos giria prie Kazokiškių, Šventas Gojaus miškas prie Kernavės. Metraščiuose minima, kad 1377 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai buvo sudeginti šventoje Kukovaičio giraitėje netoli Maišiagalos. Šios didžiosios girios likučiai yra Dūkštų ąžuolynas ir tebežaliuojantys pavieniai didžiuliai ąžuolai Vilniaus apylinkėse.