ĄŽUOLYNO BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 

      Dūkštų ąžuolynas vertingas ne tik savo senaisiais ąžuolais, bet ir per daugelį metų susidariusia brandaus lapuočių miško bendrija, kuri yra tinkama buveinė daugeliui retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių. 

    Ąžuolynas išsiskiria rūšine šikšnosparnių įvairove ir gausa. Čia gyvena net 7 rūšių šikšnosparniai: natuzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, mažasis nakviša, dvispalvis plikšnys, rudasis ausylis ir branto pelėausis.
    Netoliese esančiame Dūkštos upelio slėnyje, kurio šlaitai apaugę senais ąžuolais, gyvena parko įžymybė – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė.
    Margas ąžuolyno sparnuočių pasaulis. Uoksuose įsikuria žaliosios meletos, didieji margieji geniai, naktimis ūbauja naminės pelėdos, peri retieji mūsų krašto paukščiai: juodasis gandras ir mažasis erelis rėksnys. Ąžuolyne galima sutikti šernų kaimenes, beskanaujančias giles. Retsykiais užklysta stirnos, elniai. 
    Įdomus ir paslaptingas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upelio slėnio, apaugusio senais, drevėtais ąžuolais, vabzdžių pasaulis. Čia rastos retos vabalų rūšys, kurios būdingos tik brandžių plačialapių miškų buveinėms. Tai niūraspalvis auksavabalis, marmurinis auksavabalis, purpurinis plokščiavabalis ir keturdėmis maitvabalis. Šalia ąžuolyno esantis Dūkštos upelio slėnis vasarą stebina dieninių drugelių gausa.  

    Dūkštų ąžuolynas turtingas augalų įvairove. Čia auga 280 rūšių augalai. Ypatingai čia gražu pavasarį, kai ąžuolynas pasipuošia įvairiomis spalvomis. Geltonus žiedus link pavasarinės saulės tiesia ankstyvasis šalpusnis, pavasarinis švitriešis, geltonžiedė plukė. Melsvai ąžuolyną padabina triskiautė žibuoklė, tamsioji plautė. Rausvus žiedus iš žemės iškelia parazitinis augalas – gegužinė žvynašaknė.
    Ąžuolyne auga ir retieji augalai. 5 augalų rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (miškinė dirsė, statusis atgiris, balandinė žvaigždūnė, stačioji vaizgina, tuščiaviduris rūtenis), 18 augalų rūšių, augančių ąžuolyne - retos ir ribotai Lietuvoje paplitusios. 

   
    Dūkštų ąžuolyne šiuo metu yra žinomos 153 rūšys kerpių ir su jomis susijusių grybų. Iš jų 15 rūšių kerpės yra retos, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 6 rūšys yra labai retos Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose, viena jų – Bactrospora dryina randama tik Dūkštų ąžuolyne ir Dusetų girioje.
    Ąžuolyne randama nemažai kerpių, laikomų biologiškai turtingų miškų indikatorėmis. Jos aptinkamos ant įvairių lapuočių medžių: tai gelsvoji bacidija, baltoji akrokordija, pelėsinė artonija. Bene pačios įvairiausios ir vertingiausios kerpės auga ant ąžuolų. Drėgnesnėse, bet nelabai pavėsingose vietose drauge su vešliomis samanomis auga šiurkščioji meškapėdė ir reta bei nykstanti sengirių kerpė plačioji platužė. Sausesnėse ir gerai apšviestose vietose akį traukia tarsi ryškiai geltonais milteliais nubarstyta grublėta ąžuolo žievė - tai miltiški ryškiosios auksuotės  gniužulai.

   
    Mokslininkų duomenimis, Dūkštų ąžuolyne auga 443 rūšių grybai, iš jų net 22 rūšys yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Vienas iš unikaliausių grybų - retasis krokinis minkštenis. 
    Šis grybas, panašus į kempinę, auga tik ant labai senų gyvų ąžuolų, taip pat gali gyventi ir formuoti vaisiakūnius ir ant negyvų kamienų senam medžiui nudžiuvus. Viršutinė jo pusė gelsvai rusva, apatinė – oranžiniai geltona. Krokinis minkštenis priklauso senų ąžuolų grybinei florai. Jis sparčiai nyksta visoje Europoje, kadangi čia mažėja medynai su labai senais ąžuolais.
    Krokinis minkštenis laikomas vienu iš dešimties labiausiai nykstančių grybų Europoje (įrašytas į Lietuvos, Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos raudonąsias knygas). Šiuo metu Europoje žinoma tik 120 vietų, kuriose jis randamas!
    Lietuvoje jis yra rastas keliolikoje vietų. Galime tik pasidžiaugti, kad Neries regioniniame parke žinomos 3 šio grybo radvietės (Dūkštų ąžuolyne bei jo prieigose).