DŪKŠTŲ ĄŽUOLYNO BŪKLĖ IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

    Archyvinių duomenų apie Dūkštų ąžuolyno istoriją trūksta. Sprendžiant iš to kaip kito medynų rūšinė sudėtis pastarajame šimtmetyje, galima manyti, kad šis miškas yra unikalus plačialapių miškų reliktas. 
    Kaip žinoma iš paleobotanikų tyrimų duomenų, netgi palankiausiais poledynmečio klimatiniais periodais (atlantiniu, subborealiniu), kai Lietuvoje vešėjo plačialapių miškai, grynų ąžuolynų  nebuvo daug. Vyravo mišrūs lapuočių medynai, kuriuose ąžuolai, kaip ilgaamžės medžių rūšies atstovai, sudarė nemažą priemaišą. Dūkštų ąžuolyne, sprendžiant iš dabartinės medynų sudėties ir struktūros, bent jau paskutiniais šimtmečiais vyravo ąžuolai. 
     Palyginę 1941-jų ir  2001–jų metų medynų planus, matome per 60 metų įvykusius pakitimus, iš kurių galima daryti kai kurias išvadas tiek apie ankstesnę medynų sudėtį, tiek apie šiandien vykstančius pokyčius bei jų priežastis. Iš senųjų medynų planų matyti, kad tuo metu šiame miške visiškai nebuvo spygliuočių medynų, daugiausia augo ąžuolai. Šiandien ąžuolyne augantys eglynai yra įveisti dirbtinai ir nepageidautini, nes po eglėmis, dėl šviesos stygiaus, negali atsirasti jauni ąžuoliukai. Minkštųjų lapuočių (drebulė, beržas, alksnis) medynai, daugiausia jaunuolynai, atsirado iškirtus ąžuolynus ir tinkamai buvusių medynų neatkūrus. Kirtavietėse tarp kitų savaiminukų buvo ir ąžuoliukų, tačiau vėliau, neugdant, jie buvo užstelbti trako ir minkštųjų lapuočių pomiškio. Todėl, tik labai mažame, (6,7 ha) plote susiformavo ąžuolo jaunuolynai.
    Šiandien iš 170,4 ha ąžuolynų, brandūs medynai sudaro – 143 ha, jaunuolynai tik 10 ha, pusamžiai – 17,4 ha, o pribręstančių medynų iš viso nėra. Tokia amžiaus struktūra rodo, kad ąžuolyno atkūrimo problema labai aktuali. Ąžuolų kiekį reikia didinti visomis ūkinėmis priemonėmis – puoselėti ąžuolus ugdant jaunuolynus, želdyti minkštųjų lapuočių kirtavietėse, bet svarbiausia – neleisti įvykti nepageidaujamai kaitai dabartiniuose brandžiuose ir perbrendusiuose ąžuolynuose.
    Šiandien ąžuolyno atkūrimui skiriamas didelis dėmesys. Aplinkos ministerijos Miškų departamento iniciatyva užsakytas detalus darbas “Dūkštų ąžuolyno būklė ir atkūrimo rekomendacijos”. Šį darbą atliko prof. habil dr. Stasys Karazija, prof. habil. Dr. Vytautas Valenta, habil. Dr. Juozas Ruseckas. Savo patarimus dėl ąžuolyno atkūrimo teikia ir kiti garsūs miškininkai ir mokslininkai. Vadovaujantis rekomendacijomis, Vilniaus miškų urėdija, dalyje numatyto ploto, atliko trako ir retinimo kirtimus, stengiantis sudaryti palankias sąlygas ąžuolo savaiminiam atžėlimui ir ataugimui. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad ateityje ąžuolynų amžiaus struktūra priartėtų prie natūralaus medynų pasiskirstymo pagal amžių, t. y. kad Dūkštų ąžuolyne būtų įvairaus amžiaus ąžuolo medynų – nuo jaunuolynų iki gamtinės brandos medynų. Šiuo metu esamus brandžius, perbrendusius ir rekonstrukcijos reikalaujančius medynus numatyta atkurti per 40 metų. Tai keleto kartų miškininkų darbas.