 |
SAIDĖS PAŽINTINIS PĖSČIŲJŲ TAKAS 
Atstumas nuo Vilniaus ~15 km
Tako ilgis ~ 0,75 km
Take užtruksite ~ 1 val.
Saidės pažintinis takas įrengtas palei nepakartojamo grožio Saidės upelį. Senų ąžuolų paunksnėje, klausantis per gausybę akmenų garmančio Saidės upelio, galima pajusti nepaprastą šios vietos gamtos grožį. Daug paslapčių gaubia netoli upelio esančią menamą šventvietę, kurioje akmenys išsidėstę ratu, ir netoliese gulintį Aukuro akmenį. Keliaudami pažintiniu taku galėsite aplankyti šalia Saidės ir Neries santakos stūksantį įspūdingų matmenų didįjį Saidės akmenį.
Kaip atvykti:
Važiuodami iš Vilniaus autostrada Vilnius–Kaunas, 2 km už Grigiškių sukite į dešinę Stirnių kryptimi. Toliau visą laiką važiuokite tiesiai (reikia pravažiuoti buvusios sanatorijos "Aušveita" teritoriją) apie 4,5 km iki Saidės upelio. Važiuodami iš Kauno, ties Grigiškėmis apsisukite ir 2 km už Grigiškių sukite į dešinę Stirnių kryptimi.
Saidės pažintinio pesčiųjų tako schema
1. SAIDĖS UPELIS
Saidės upelio ilgis tik 5 km, o Neries regioniniam parkui priklauso tik šio upelio žemupys. Saidė išteka iš Didžiulio ežero. Šiuo upeliu, kaip ir Bražuole, į Nerį nuteka didžiojo Trakų ežeryno vandens perteklius. Upelį gaivina jo stačiuose šlaituose ištrykštantys šaltiniai. Siekiant išsaugoti unikalų sraunų Saidės upelį, jo vagoje esančius riedulius, siaurą stačiašlaitį kanjoną bei santaką su Nerimi, įsteigtas Saidės hidrografinis draustinis. | | Plačiau | | | | | 2. STIRNIŲ PILIAKALNIS
Stirnių piliakalnis įrengtas siauro kranto kyšulio, esančio Neries ir Saidės santakoje, gale. Manoma, kad žmonės piliakalniu naudojosi II tūkstantmečio pradžioje. Nuo greta esančių aukštumų pusės teko įrengti sudėtingą gynybinę sistemą. Čia iki šiol išlikusios keletos pylimų ir griovių žymės. Vietos gyventojai pasakoja, jog jų seneliai sakydavo, kad senovėje ant šio kalno, vadinamo Aukštuoju, buvo didžiulė pilis, tokia, kaip Trakuose. | | Plačiau | | | | | 3. SAIDĖS RĖVA
Saidės rėva – bene didžiausia Neries rėva, esanti tarp Volų ir Saidžių kaimų, susideda iš kelių slenksčių, nuolydis – 1 m/ km. Čia upė neužšąla net per didžiausius šalčius. Tarp sielininkų gyvavo posakis:”Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi”, nes kitos Neries rėvos nebuvo tokios klastingos. | | Plačiau | | | | | 4. DIDYSIS SAIDĖS AKMUO
Stūkso Saidės akmuo šio upelio pakrantėje kaip, gal būt, stūksojo galingos upės šlaite kažkur šiaurėje, Švedijoje ar Suomijoje, kol pajudėjęs ledynas nuo kalno nuplėšė uolos gabalą ir pradėjo ridenti į Lietuvą. Rideno, rideno, kol iš uolos liko tik šis riedulys. Jo plotis – 2,5 m., aukštis apie 1,5 m | | Plačiau | | | | | 5. SLĖNIO BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
Saidės pažintinis takas vingiuoja tarp senų gumbuotašakių ąžuolų, šių vietų ąžuolams daugiau kaip 200 metų. Atidesnis lankytojas pamatys, kad kai kurių ąžuolų grublėtos žievės tarpai šviečia ryškiai geltona spalva, kurią suteikia retos kerpės kandeliarinės auksuotės gniužulai.Sraunus Saidės vanduo traukia neršiančias žuvis. Čia galima pamatyti upėtakių, santakoje su Nerimi neršia net lašišos. | | Plačiau | | | | |
|
 |
TURISTINIAI MARŠRUTAI 
