 |

KARMAZINŲ PAŽINTINIS PĖSČIŲJŲ TAKAS
Atstumas nuo Vilniaus ~22 km Tako ilgis ~ 4,00 km Take užtruksite ~ 2,5 val.
Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas, vingiuojantis Velniakampio kraštovaizdžio draustinyje, skirtas susipažinti su miškingu slėniu tekančia Nerimi, medynų įvairove, mitologine – istorine upės reikšme. Keliaujant galima pamatyti svarbiausias draustinio gamtos ir kultūros vertybes, sužinoti apie senovės lietuvių laidojimo papročius, kadaise klestėjusį sielių plukdymą, augalus ir gyvūnus.
Karmazinų pažintinio pėsčiųjų tako ilgis – 4 km. Čia užtruksite apie 3 valandas. Rasite 19 informacinių stendų, įrengtas 4 atokvėpiui skirtas vietas.
Kaip atvykti: Iš Vilniaus į pažintinį taką Jūs pateksite važiuodami pro Sudervę Kernavės link. Likus 1 km iki Dūkštų, sukite į kairę (įrengta nuoroda „Karmazinų pažintinis takas“). Važiuodami iš Kauno, ties Vieviu sukite į dešinę Maišiagalos-Dūkštų kryptimi (kelio Nr. 108), pravažiuokite Dūkštas, už 1 km sukite į dešinę.
KARMAZINŲ TAKE SVARBIAUSIA:

- VINGIUOJANTI NERIS. Neries pakrante takas tęsiasi apie 1,5 km. Upė šioje atkarpoje ypač graži. Č. Kudaba knygelėje „Nerimi“ rašė: <...> „Ties Rykantais išraičiusi pačias gražiausias visoje savo tėkmėje kilpas, Neris penkiems kilometrams nusitaiko šiaurės vakarų kryptimi, tarsi pasiruošdama didžiausioms Velniakampio kilpoms“.
Neris, staigiai pasukusi į šiaurės rytus ir nutekėjusi 4 km, daro įspūdingą posūkį į šiaurės vakarus. Štai šioje vietoje, užlipus laiptais apie 60 metrų, prieš lankytojų akis atsivers dalis Didžiosios Velniakampio kilpos su nuostabiu kraštovaizdžiu. Netoli Karmazinų pilkapyno už Purvės rėvos pamatysite ir plačiausią Neries vietą – čia upės plotis siekia net 150 metrų! Dėl Purvės rėvos akmenų šniokštimo ir įspūdingo pločio Neris šioje vietoje atrodo ypač galinga. Tikimės, kad lankytojai, eidami pro Karmazinų pilkapyną, žvelgdami į mitologinius akmenis, pažins ir pajaus ir kitą – sakralųjį - Neries veidą. Ši upė vis dar pilna baltų mitologijos vaizdinių ir mena archainius protėvių tikėjimus, kai buvo tikima magiška vandens galia, padedančia vėlei pereiti į kitą pasaulį...
- SENASIS MIŠKAS. Keliaudami taku, Jūs visą laiką būsite miške. Lankytojus kviečiame atkreipti dėmesį į medynų įvairovę – tamsų eglyną keis atkuriamaisiais kirtimais ugdomas miškas, pastarąjį - brandus šimtametis pušynas. Užlipus laiptais Neries šlaitu į viršų, Jus pasitiks mišrus miškas su galingais ąžuolais, išlakiomis pušimis, retomis guobomis ir žmogaus rankų nepaliestu juodalksnynu. Čia augančių ąžuolų vidutinis amžius siekia 160, pušų – 120, juodalksnių – 80 metų. Tokio brandumo miškų Lietuvoje labai reta. Žolinė augalija nenusileidžia medžiams – ištisos plantacijos į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų daugiamečių blizgių, kvapniųjų pakalnučių, kitų augalų.
1. MIŠKAS Pažintinis takas vingiuoja Neries regioninio parko Velniakampio kraštovaizdžio draustinio miškais. Šia galingų šimtamečių eglių ir ąžuolų buveine rūpinasi Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos miškininkai, o nuo ūkinių kirtimų saugo saugomos teritorijos statusas. | | Plačiau | | | | | 2. ŽALTYS IR GLUODENAS Šiuose miškuose paplitę ropliai - geltonskruostis žaltys (Natrix natrix) ir gluodenas (Anguis fragilis) – nenuodingi ir visai nepavojingi. Deja, jie dažnai painiojami su gyvate ir dėl to neretai žūna nuo žmogaus rankos. Senovės lietuvių tikėjimuose, pasakose ir sakmėse žalčiui ir gyvatei buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. | | Plačiau | | | | | 3. KARMAZINŲ ŠILAS Lietuva – miškų kraštas. Didžiausius jų plotus (38%) užima pušynai (Neries regioniniame parke - net 80% viso parko miškų ploto). Karmazinų šile, kuriame Jūs šiuo metu esate, augančių pušų amžius 100 – 120 metų, o vidutinis jų aukštis – apie 30 metrų. | | Plačiau | | | | | 4. KARMAZINŲ PILKAPYNAS Karmazinų pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apskrityje. Jame yra net 113 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų. Ką byloja šis V-VIII a. pilkapynas? | | Plačiau | | | | | 5. NERIES MITOLOGIJA Šiandien sunku vienareikšmiškai paaiškinti, ką Neris reiškė mūsų protėviams, bet be, jokios abejonės, ši upė sietina su laidojimo papročiais. Vienas iš svarbiausių argumentų yra pilkapynų grupių (V–X a) Neries pakrantėse gausa. Svarstytina versija, kad II–IV a. didžiulių gyvenviečių prie Neries gyventojai nesudegintų mirusiųjų kūnus, galėjo laidoti leisdami į upę, nes šio laikotarpio gyvenviečių yra aptinkama, tačiau laidojimo vietų nerandama. | | Plačiau | | | | | 6. NERIES SIELIAI Neries upe beveik iki XX a. vidurio buvo plukdomi sieliai (surišti rąstai). Jie iš upės aukštupio buvo plukdomi iki Kauno, o po to Nemunu – iki Klaipėdos. Iš ten mediena toliau buvo gabenami laivais į Angliją ar Vokietiją. | | Plačiau | | | | | 7. DIDYSIS DANČIASNAPIS Vaikščiodami Neries pakrantėmis Jūs galite stebėti įvairius vandens paukščius (gulbes nebyles, didžiąsias antis, antis klykuoles), o tarp jų ir didžiuosius dančiasnapius. Vasarą tai dažniausiai pavienės poros, o rudenį ir pavasarį šių paukščiu čia klega nemaži būriai. | | Plačiau | | | | | 8. NERIES ŽUVYS Šių dienų tyrimų duomenis, Neryje aptinkama apie 40 rūšių žuvys (Neries atkarpoje, patenkančioje į regioninį parką, – 34 rūšių žuvys). Žuvų bendrijų būklė palaipsniui gerėja, nes upė mažiau teršiama. Nepaisant to, daugelio praplaukiančių bei retų žuvų populiacijų būklė vis dar nėra gera. | | Plačiau | | | | | 9. BEBRAS Bebras – stambiausias graužikas Lietuvoje. Dėl specifinio gyvenimo būdo bebras yra vienintelis mūsų krašto faunos atstovas, turintis didelį poveikį aplinkai. XX a. pradžioje Lietuvoje bebrai buvo beveik išnaikinti. Šiuo metu jų populiacija yra pilnai atsikūrusi ir bebrai Lietuvoje tinkamose jiems vietose yra įprasti. | | Plačiau | | | | | 10. NERIES TARŠA Neries vanduo pastaraisiais metais tapo žymiai švaresnis. Pagal pavojingų medžiagų koncentraciją Neries vanduo atitinka normas, tačiau pagal biologinius rodiklius - ne visada. Nors ir su išlygomis, bet galima teigti, kad Neries vanduo pagal patvirtintus vertinimo kriterijus atitinka normas ir ją galima priskirti švariai upei. | | Plačiau | | | | | 11. MITOLOGINIAI AKMENYS Regioninio parko teritorijoje priskaičiuojam apie 27 akmenų ir jų grupių, kurie, sprendžiant iš padavimų, galėjo būti susiję su senaisiais tikėjimais. Dažniausiai tai akmenys gulintys Neries vagoje ar netoli jos. Daugiausia padavimų yra apie akmenis su žmogaus pėdomis, įvairaus dydžio nežinomos kilmės duobutėmis, taip pat didžiulius akmenis, kurie pasak padavimų, yra žmonės, paversti akmenimis. | | Plačiau | | | | | 12. VELNIAKAMPIS 1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Žmonės jį Velniakampiu (Djabli-kat) vadina. Pasakojama, kad ant šio kalno raganos puotas keldavusios... | | Plačiau | | | | | 13. DAUGIAMETĖ BLIZGĖ (Lunaria rediviva) Daugiametė blizgė - Lietuvoje sparčiai nykstantis augalas, todėl įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Daugiametės blizgės auga grupėmis (kartais sudaro didelius sąžalynus) upelių ar šaltinių šlaituose, dažniausiai ūksminguose lapuočių ar mišriuose miškuose. | | Plačiau | | | | | 14. KERTINĖ MIŠKO BUVEINĖ Kertine miško buveine (KMB) vadinamas natūralus miško plotas, kuriame dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų bei nepalankių ūkinės veiklos sąlygų susidaro tinkamos buveinės retoms ir nykstančioms rūšims. KMB idėja gimė Švedijoje ir vėliau pritaikyta kitose šalyse. | | Plačiau | | | | | 15. PAPRASTOJO ĄŽUOLO SĖKLINIS MEDYNAS Paprastojo ąžuolo sėklinis medynas – tai miškas, kuriame auga produktyvūs ąžuolai, brandinantys sveikas giles. Iš šių gilių išauginti ąžuoliukai sodinami aplinkiniuose miškuose. | | Plačiau | | | | | 16. RAUDONASIS ĄŽUOLAS (Quercus rubra) Pasaulyje priskaičiuojama apie 600 ąžuolų rūšių. Lietuvoje natūraliai auga 2 rūšys: visiems gerai pažįstamas paprastasis ąžuolas ir retas, augantis tik Lazdijų rajone, bekotis ąžuolas. Be šių rūšių, Lietuvoje auga apie 20 introdukuotų (iš kitur atvežtų) rūšių. Vienas jų – raudonasis ąžuolas. | | Plačiau | | | | |
|
 |