NERIES ŽUVYS

    Pirmasis Neryje žuvų tyrimus atliko žymus mokslininkas ir keliautojas K. Tiškevičius, plaukęs Nerimi 1857 m.  Tada jis rašė, kad Neryje dažniausiai žvejojamos 14 rūšių žuvys.

    Šių dienų tyrimų duomenis, Neryje aptinkama apie 40 rūšių žuvys (Neries atkarpoje, patenkančioje į regioninį parką, – 34 rūšių žuvys). Žuvų bendrijų būklė palaipsniui gerėja, nes upė mažiau teršiama. Nepaisant to, daugelio praplaukiančių bei retų žuvų populiacijų būklė vis dar nėra gera.

    Labai įdomiai Neryje kinta žuvų rūšių įvairovė. Mažiausiai žuvų rūšių aptikta ties Baltarusijos siena ir žemupyje, o daugiausiai – žemiau Žeimenos upės ir ties Bražuolės upelio žiotimis (ši vieta Neries regioninio parko teritorijoje). Pirmuoju atveju švarus vanduo iš Žeimenos ir gana didelė biotopų įvairovė sukuria ypač palankias sąlygas įvairių ekologinių grupių žuvims. Keista, tačiau antruoju atveju Neries atkarpa ties Bražuole (t. y. 17-25 km žemiau Vilniaus valymo įrenginių) taip pat išsiskiria žuvų rūšių gausa. Matyt, tam įtakos turi faktas, kad čia ypač gausu didelių sraunumų, savo vandenis jau yra įplukdžiusios Vokė, Čekonė, Saidė, Bražuolė.

Saugomos žuvų rūšys
    Neryje užregistruota net 14 retų Lietuvos bei Europos Sąjungos mastu saugomų žuvų rūšių:
1. šlakys; 2. upėtakis; 3. kiršlys; 4. ūsorius; 5. salatis; 6. žiobris; 7. ožka; 8. lašiša; 9. saulažuvė; 10. salatis; 11. srovinė aukšlė; 12. kartuolė; 13. kirtiklis; 14. paprastasis kūjagalvis.

    Siekiant išsaugoti  retas žuvų rūšis bei jų nerštavietes, Neries upė nuo valstybinės sienos su Baltarusija iki žiočių yra paskelbta Natura 2000 teritorija.  

    Lašišinių žuvų paplitimas ir būklė (lašiša, šlakys ir margasis upėtakis) Neries regioninio parko teritorijoje lašišinių žuvų būklė nuo 1999 metų yra nuolat stebima 4 monitoringo stotyse. Nustatyta, kad lašišinių žuvų nerštavietės yra ne tik skaidriuose Neries intakuose, bet  ir pačios upės sraunumose – tiek aukščiau, tiek žemiau Vilniaus.

Lašiša

    Lašišų jauniklių Neryje, regioninio parko ribose, aptinkama daugelyje vietų. Lašišų paplitimą lemia palyginti neblogos ekologinės sąlygos, t. y. daug rėvų, sraunumų, žvyrėtų akmenuotų gruntų. Tačiau neigiamas faktorius yra tai, kad Neries upėje žemiau Vilniaus išlieka palyginti didelė vandens tarša.

Šlakys

    Šios rūšies žuvys yra retesnės nei lašišos. Jos dažniausiai aptinkamos Neries sraunumose, tačiau jų kiekis labai svyruoja atskirais metais. Pastebėta, kad kuo sraunumos toliau nuo Vilniaus, tuo šių žuvų daugėja.  

Margasis upėtakis

    Margasis upėtakis Neryje nėra gausus, jis labiau paplitęs mažesniuose, srauniuose Neries intakuose, kurių temperatūra retai pakyla aukščiau 20 C. Tokiuose upeliuose jų tankis yra gana didelis, kadangi palankios neršto ir mitybinės sąlygos.

  Lašišinių žuvų gausinimas
    Siekiant pagausinti retų žuvų populiacijas, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras vykdo žuvų įveisimą į valstybinės reikšmės vandenis. Neryje kiekvienais metais išleidžiami lašišų ir šlakių jaunikliai, išauginti Lietuvos valstybinio žuvininkystės centro Žeimenos lašišinių žuvų veislyne.  

    Primename, kad žvejoti galima tik turint žvejybos leidimą (ar nustatyta tvarka patvirtintą licenziją) ir laikantis mėgėjiškos žūklės taisyklių. Žvejoti be žūklės leidimų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus, gali tik vaikai iki 16 metų ir pensininkai.

    Žvejojant be leidimo, skiriama bauda nuo 25 iki 100 Lt, o draudžiamų žvejoti žuvų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, neteisėtas gaudymas bei nenumatytų žūklės įrankių ir būdų naudojimas baudžiamas nuo 200 iki 600 Lt bauda.