DIDYSIS DANČIASNAPIS
Vaikščiodami Neries pakrantėmis Jūs galite stebėti įvairius vandens paukščius (gulbes nebyles, didžiąsias antis, antis klykuoles), o tarp jų ir didžiuosius dančiasnapius. Vasarą tai dažniausiai pavienės poros, o rudenį ir pavasarį šių paukščiu čia klega nemaži būriai. Neužšąlančiose Neries atkarpose didžiųjų dančiasnapių ypač daug susirenka žiemą, kai speigas ežerus ir tvenkinius sukausto storu ledu.
Kodėl jis vadinamas dančiasnapiu?
Ši paukščių rūšis vadinama dančiasnapiu, kadangi jo snapas su aštriais raginiais danteliais, kurie sulaiko slidžią žuvį.
Kaip atrodo?
Didžiojo dančiasnapio patinas ir patelė labai skiriasi. Patino kūnas baltas, galva tamsiai žalsva. Patelės nugarinė dalis pilka, o galva – ruda, su dvigubu kuoduku. Dančiasnapis – vienas stambesnių vandens paukščių. Jis sveria nuo 0,9 iki 2,15 kg.
Didieji dančiasnapiai aktyvūs dienos metu. Nors šie paukščiai retai išeina į sausumą ir menkai tevaikšto, užtat puikiai plaukioja ir nardo. Pakildami nuo vandens, iš pradžių plaka jo paviršių kojomis ir gana ilgai skrenda prie pat jo, įsibėgėją kyla aukštyn ir tuomet skrenda labai greitai. Jie minta žuvimis (kuojomis, ešeriais, pūgžliais), kurias gaudo nardydami 3-5 m gylyje, nors gali panerti net iki 10 m. gylio. Gali kolektyviai medžioti žuvis.
Kur gyvena?
Šis nepaprastai grakštus paukštis gyvena įvairaus tipo, miškų apsuptuose, skaidriuose ir žuvinguose ežeruose ir upėse.
Kur peri?
šie paukščiai įdomūs tuo, jog peri juodųjų meletų iškaltuose uoksuose, senų medžių drevėse ar iškeltuose inkiluose. Jie yra labai prisirišę prie perėjimo vietos, toje pačioje vietoje paukščiai gali perėti kelis metus iš eilės. Patelė deda nuo 8 iki 12 kiaušinių, kuriuos ji gausiai apkloja savo minkštais ir nepaprastai šiltais pūkais. Patelė peri vieną mėnesį (toks ilgas perėjimas būdingas uoksuose perintiems paukščiams). Jauni paukščiukai po prasikalimo kelias dienas pabūna lizde, o vėliau iššoka (!) iš uokso ant žemės. Stebėtina kaip jaunikliai, dar nemokėdami skristi, iššoka iš lizdo ir neužsimuša. Laimingai pasiekę vandens telkinį, jie visada plaukioja šalia mamos. Pailsę, kartais tai vienas, tai kitas gali užlipti jai ant nugaros. O skraidyti pradeda tik po 2 mėnesių.
Kaip galime padėti?
Vienas iš pagrindinių veiksnių, ribojančių didžiųjų dančiasnapių pagausėjimą, yra natūralių perėjimo vietų (senų, drevėtų medžių) trūkumas. Būtina saugoti visas žinomas šių puošnių paukščių perimvietes. Taip pat veiksminga aplinkosauginė priemonė – dirbtinių inkilų su 18-20 cm. skersmens landa, kėlimas.
|
TURISTINIAI MARŠRUTAI 
