 |
KAIRIOJO NERIES KRANTO TURIZMO TRASA 
Atstumas nuo Vilniaus ~32 km
Trasos ilgis ~ 23,00 km
Trasoje užtruksite ~ 4 val.(važiuodami automobiliu su sustojimais)
Kviečiame pakeliauti 23 kilometrų ilgio kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Ši trasa skirta būtent Jums, jei norite pamatyti laisvai tekančią, susimąsčiusią Nerį, neįspraustą, kaip Vilniuje, į betono rėmus. Trasa driekiasi palei didžiausią per visą Neries ilgį Velniakampio kilpą. Tai žiedinis maršrutas. Šia turizmo trasa galima keliauti pėsčiomis, dviračiu arba automobiliu. Maršrutu ypač rekomenduojame keliauti dviračiu.
Turizmo trasa prasideda kelio Nr. 108 Vievis – Maišiagala 5 kilometre įrengtoje poilsiavietėje (Panerių miško regykla). Turizmo trasos danga įvairi. Nuo Panerių miško regyklos iki Panerių, trasa 2 km vingiuoja asfaltuotu keliu. Dėmesio! Nedidelė dalis šios atkarpos (apie 0,5 km) eina krašto keliu, kuriuo vyksta intensyvus transporto eismas - važiuodami dviračiu, būkite atsargūs. Nuo Panerių dvaro trasa apie 2 km vingiuoja plačiu kaimo žvyrkeliu. Įvažiavus į mišką, likęs trasos maršrutas toliau driekiasi prižiūrimais puikiais miško keliukais. Tiesa, maršrute yra keletas smėlingų atkarpų. Kelionę galite pradėti ir nuo kitos trasos pusės, t. y. nuo Bražuolės stovyklavietės, iki kurios patogu atvykti nuo automagistralės Vilnius-Kaunas arba traukiniu (išlipti Lazdėnų stotelėje).
Trasos reljefas labai įvairus, yra stačių pakilimų bei nusileidimų. Nuo Panerių iki Peklynės kalno trasa vingiuoja netoli Neries (apie 2,5 km visai upės pakrante). Vėliau maršrutas kyla aukštyn ir ties Ausiutiškių regykla, nuo aukšto Neries šlaito, atsiveria nuostabi upės panorama.
Dėmesio! Keliaujant gali nustebinti Karageliškių kaime įrengti metaliniai vartai. Neišsigąskite, Jūs nepaklydote. Drąsiai važiuokite toliau: tiesiog atsidarykite juos, o pravažiavę – uždarykite. Šie vartai saugo kaimo gyventojų pasėlius nuo gausiai aplinkiniuose miškuose gyvenančių šernų.
Visame maršrute įrengtos nuorodos, o prie lankytinų objektų – informaciniai stendai. Pakeliui įrengtos ir nuolat prižiūrimos 6 poilsiavietės bei 1 stovyklavietė, gausu įdomių gamtos ir kultūros objektų: užkeiktų vestuvių akmenys Neryje, paslaptinga konglomerato uola, pušis „raganos šluota“ ir kt. Iki kai kurių lankytinų objektų nuo trasos teks paėjėti kelis šimtus metrų pėsčiomis. Ištroškus galima atsigaivinti šalia trasos trykštančio Pinyklos mitologinio šaltinio vandeniu. Pasak padavimų, skaidrus šio šaltinio vanduo gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą, grįžta jaunystės grožis.
Trasos žemėlapis
Trasos žemėlapis (Ortofoto)
Lankytojų sukurtas trasos žemėlapis (su aukščių skalėmis)
Lankytojų, keliaujančių trasa, įspūdžiai
Interaktyvus žemėlapis
1. PANERIŲ MIŠKO REGYKLA
Nuo poilsio aikštelės paėjėjus kelis šimtus metrų, iš įrengto apžvalgos bokšto atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama. Kaip ant delno matosi vilnijantys Verkšionių ir Kulio kilpos miškai, Zabarijos kalvų dalis, o giedrą dieną – ir už 14 kilometrų esančios Kernavės bažnyčios bokštai. | | Plačiau | | | | | 2. PANERIŲ DVARAS
Vaizdingame Neries slėnyje nuo XVIII a. įsikūrė Panerių dvaras. Iki šių dienų geriausiai išsilaikė dviaukštis pagrindinis rūmų pastatas. Dvarą supa XIX a. pab. įkurtas parkas, kuriame vyrauja vietiniai medžiai, yra išlikusi senų liepų alėja. | | Plačiau | | | | | 3. VERKŠIONIŲ "UŽKEIKTOS VESELIOS" AKMENYS
Pasakojama, kad jaunosios motinai nepatiko būsimas žentas ir ji jaunuosius prakeikė:”Kad tu akmenim pavirstum”. Kai vestuvininkai kėlėsi per upę, jų vežimai apvirto ir visas pulkas suakmenėjo. Nusekus Neriai, arčiau priešingo kranto matomi 4 didesni ir 4 mažesni akmenys, vadinami pamergėmis ir pabroliais. Šis padavimas apie vėlių būseną vandenyje tarp gyvųjų ir mirusių pasaulių, siejamas su netoliese esančiu Padūkštų pilkapynu. | | Plačiau | | | | | 4. PADŪKŠTŲ PILKAPYNAS
Padūkštų pilkapyne išliko 33 pilkapiai. 2004 m. archeologai tyrinėjo vieną miško kvartalinės linijos pažeistą pilkapį. Tyrinėtas pilkapis datuojamas VI a. po Kr. Žemiau pilkapyno, už Neries matosi Dūkštos žemupio slėnis, kuriame yra net 3 piliakalniai. | | Plačiau | | | | | 5. RAGUVOS
Ledynmečio upės kairiajame Neries krante suklostė storus smėlio klodus, kuriuose dabar veši pušynai. Lietingais metais vandens srautai atitekėdami nuo molingų upės senslėnio kalvų, lengvame dirvožemyje išgrauždavo gilias griovas. Neries pakrantėje ties už upės matomomis Karmazinų kaimo sodybomis, sausos smėlingos raguvos rangosi, palikdamos griovų apsuptas aikšteles su senomis kreivomis pušimis. | | Plačiau | | | | | 6. PURVĖS RĖVA
Rėva – tai seklus, akmeningas upės ruožas su greitesne srove (upės slenkstis). Purvės rėva – viena iš šešių Neries rėvų, esančių regioninio parko teritorijoje. | | Plačiau | | | | | 7. PEKLYNĖS KALNAS
Daug paslapčių gaubia prigludusį prie Neries pusrutulio formos Peklynės kalną, iš dviejų pusių atribotą giliomis raguvomis. Šio kalno pavadinimas (Piekielna) paminėtas dar 1857 m. K. Tiškevičiaus knygoje “Neris ir jos krantai”. | | Plačiau | | | | | 8. AUSIUTIŠKIŲ KONGLOMERATAS
Konglomeratas – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs gargždas su smėlio, žvirgždo ir riedulių priemaiša. Paslaptingas konglomerato luitas, lyg nebylus geologinės praeities liudininkas, stūkso kairiajame Neries krante ties Ausiutiškėmis, prie pat upės vagos. Jis labai neįprastos formos ir atrodo lyg sudarytas iš keliasdešimties siaurų sluoksnių. Keliaudami iki jo galėsite grožėtis nuostabiu upės slėnio vaizdu bei eiti saugiai ir patogiai regioninio parko direkcijos įrengtais laiptais. | | Plačiau | | | | | 9. MITOLOGINIS AKMUO "KARVUTĖ"
Aplinkinių kaimų žmonės gerai žino šį akmenį. Apie jį pasakojama labai pagarbiai ir su meile. Sakoma, kad šiam akmeniui toks vardas duotas todėl, kad kaip karvutė žmonėms duoda pieną, taip Karvutė duoda žuvis. | | Plačiau | | | | | 10. AUSIUTIŠKIŲ REGYKLA (SKARDIS) IR DEMARKACIJOS LINIJA
Ypatingai akį džiuginanti Neries slėnio panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos - didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes. Visai netoli šios vietos, 1920-1939 metais praėjo buvusi Lietuvos – Lenkijos demarkacinė linija. | | Plačiau | | | | | 11. "RAGANŲ RATAS"
Velniakampio kilpos miškuose vyrauja įvairaus amžiaus pušynai. Dažniausiai pušys, tiesios kaip stygos, grakščiai stiebiasi į mėlyną padangę. Tačiau netoli Ausiutiškių nedidelis miško plotas visai kitoks. Jame augančių pušų kamienai visaip susiraitę, susigarankščiavę, keistai persisukę... | | Plačiau | | | | | 12. PINYKLOS MITOLOGINIS ŠALTINIS
Šaltiniai, kurie teka į patekančios saulės pusę baltų kraštuose nuo senovės laikomi šventais, gydančiais. Ties Ausiutiškėmis, pušyne trykštantis Pinyklos šaltinis buvo žinomas aplinkinių kaimų gyventojams.
| | Plačiau | | | | | 13. PUŠIS "RAGANOS ŠLUOTA"
Būnant miške, mūsų akis kartais „užkliūva“ už medžių ir krūmų, kurių šakos keistai suaugusios, jie išsiskiria lajos forma ar dydžiu. Keliaujant turizmo trasa, ties Kragžlių pilkapynu, miško horizonte, matyti keista pušis. | | Plačiau | | | | | 14. KRAGŽLIŲ PILKAPYNAS
Tik 2005 metais miškininkai pastebėjo prie kelio esančias kalveles, primenančias pilkapius. Pagal šių apardytų pilkapių formą archeologai spėja, kad žmonės juose laidoti apie VI – VII amžiuje. Tuo metu pilkapiuose buvo laidojami sudegintų mirusiųjų palaikai. | | Plačiau | | | | | 15. BRAŽUOLĖ
Skaidrioji Bražuolė, maitinama daugybės trykštančių šaltinių, vingiuoja miškais, kartais trumpam iššokdama į pievas. Žemupyje sparčiai besigrauždama gilyn, ji tampa panaši į putojantį kalnų upelį. Čia Bražuolės slėnio šlaitai iškyla per 20-30 metrų virš vandens, upė krenta maždaug 7-8 metrus viename kilometre. | | Plačiau | | | | |
|
 |
TURISTINIAI MARŠRUTAI 
